1915 metais Franzas Kafka parašė apsakymą apie Gregorą Zamzą, keliaujantį pirklį, kuris vieną rytą pabunda virtęs milžinišku vabzdžiu. Pirmas jo rūpestis ne „aš vabalas“, o „pavėluosiu į darbą“. Pažįstama.
Siužetas, maždaug
- Gregoras pabunda vabalu. Pražiopso 5 valandos traukinį.
- Viršininkas ateina į namus skųstis. Pamato jį. Pabėga.
- Šeima elgiasi keistai. Sesuo neša maistą, paskui pamažu nustoja rūpintis.
- Išneša jo baldus. Jis visu kūnu gina vieną paveikslėlį ant sienos.
- Tėvas mėto į jį obuolius. Vienas įstringa nugaroje. Visam laikui.
- Gregoras miršta. Šeimai palengvėja ir ji smagiai pasivažinėja tramvajumi. Oi.
Tai kodėl atributikos parduotuvė?
Gregoro šeima jį vertino tik kol jis uždirbo pinigus. Kai nebegalėjo dirbti, tapo našta, o paskui daiktu. Todėl sukūrėme parduotuvę, kuri žmogų (mūsų draugą Gregą, su jo sutikimu įmontuotą į vabalą) paverčia prekėmis. Tai pokštas apie Kafkos pokštą: jei esi vertas tik tiek, kiek parduodi, gali ir ant krepšio atsidurti.
Be to, buvo juokinga.